GENOCIDAS AR KARAS? 917 DIENOS GAZOJE
Jau **917 dienų** pasaulis stebi, kaip Gaza Strip virsta viena labiausiai nuniokotų teritorijų planetoje. Kol diplomatai renkasi atsargius žodžius, čia gyvenantys žmonės skaičiuoja ne dienas – o išgyvenimo galimybes.
Viskas prasidėjo 2023 metų spalio 7-ąją, kai Hamas surengė išpuolius prieš Israel. Atsakas buvo greitas, tačiau laikui bėgant tapo akivaizdu – šis karas nebus trumpas. Ir jo kaina – ne tik karinė.
Gazos ruožas – mažas, bet tankiai apgyvendintas plotas. Vos apie **365 kvadratinius kilometrus** – tai teritorija, mažesnė nei Klaipėda su priemiesčiais ir panaši į Vilnius miesto ribas. Tačiau čia gyvena apie **2,2 milijono žmonių**.
Tai reiškia vieną didžiausių gyventojų tankių pasaulyje.
Ir dar svarbiau – tai labai jauna visuomenė. Skaičiuojama, kad apie 50 % gyventojų yra vaikai, kartu su moterimis jie sudaro apie 70 % visos Gazos populiacijos. Tai ne statistika. Tai atsakymas į klausimą, kas dažniausiai atsiduria po griuvėsiais.
Būtent dėl šių sąlygų Gaza dar iki dabartinio karo ne kartą buvo vadinama "po atviru dangumi esančiu kalėjimu“ – teritorija, kur judėjimas, ekonomika ir kasdienis gyvenimas buvo smarkiai ribojami. Šiandien, po daugiau nei dvejų metų intensyvaus karo, šis apibūdinimas įgauna dar niūresnę prasmę. Sugriauti kvartalai, perpildytos ligoninės, vandens ir maisto trūkumas tapo kasdienybe. World Health Organization įspėja – sveikatos sistema yra arti visiško žlugimo.
Šiame kontekste pasirodė viena labiausiai diskusijų sukėlusių ataskaitų. Francesca Albanese, dirbanti su United Nations, pareiškė, kad yra „pagrįstų pagrindų manyti“, jog Gazos ruože vykdomi genocido veiksmai. Ji kalba ne tik apie bombardavimus. Jos vertinimu, svarbiausia – visuma: sistemingas infrastruktūros naikinimas, humanitarinės pagalbos ribojimas, sąlygų, neleidžiančių išgyventi, kūrimas
Tai, kas vyksta, jos teigimu, atitinka vieną svarbiausių genocido kriterijų – sąmoningą gyvenimo sąlygų bloginimą.
Tačiau ši pozicija nėra visuotinai priimta. Israelis kategoriškai atmeta tokius kaltinimus, teigdamas, kad vykdo savigynos operaciją prieš „Hamas“. Dalis Vakarų valstybių laikosi atsargiai, pabrėždamos, kad genocidui būtina įrodyti ketinimą – o tai sudėtingiausia teisinė dalis.
Tačiau Gazos gyventojams šie teisiniai ginčai mažai ką keičia. Jiems tai – ne sąvokos, o kasdienybė.
Todėl šiandien klausimas apie genocidą tampa ne tik teisiniu. Jis tampa moraliniu.
Kol pasaulis dar svarsto, kaip pavadinti tai, kas vyksta.
O Gaza tuo metu toliau bando išgyventi..