Benzinas po 2 eurus: ar tikrai kalta krizė, ar mes patys permokame?

Dar prieš kelis mėnesius atrodė, kad degalų kainos stabilizuojasi, tačiau šiandien realybė vėl kitokia – Lietuvoje benzinas artėja prie 2 eurų už litrą, o kai kur jau ir peržengia šią ribą. Vairuotojai tai pajunta iš karto, tačiau tik nedaugelis susimąsto, kad šis kainų šuolis netrukus pasieks kur kas daugiau nei tik degalinę.

Viskas prasidėjo nuo įtampos Artimuosiuose Rytuose. Iranui apribojus eismą per Hormūzo sąsiaurį – vienos svarbiausių pasaulio naftos arterijų – sukėlė nerimą rinkose. Per šį siaurą jūros kelią transportuojama apie penktadalis visos pasaulio naftos, todėl net menkiausi trikdžiai iškart atsispindi kainose. Nafta pabrango visiems, tačiau galutinė kaina vartotojui skirtinguose regionuose išaugo nevienodai.

Tai ypač akivaizdu lyginant Europą su Jungtinėmis Valstijomis. Kol Lietuvoje vairuotojai už litrą benzino moka apie 1,80–2,00 euro, JAV tas pats kiekis kainuoja maždaug 0,90–1,20 euro. Skirtumas – beveik dvigubas. Ir nors dažnai sakoma, kad dėl visko kalta geopolitika, realybė kur kas paprastesnė – didelę kainos dalį lemia ne pati nafta.

Iš maždaug 2 eurų už litrą Lietuvoje daugiau nei pusę sudaro mokesčiai – akcizai ir PVM. Kitaip tariant, apie 1,10–1,20 euro atitenka ne kuro gamintojams, o valstybei. Tuo metu Jungtinėse Valstijose mokesčiai sudaro vos apie 15–20 procentų galutinės kainos. Tai reiškia, kad net ir vienodai brangstant naftai, europiečiai galutinėje sumoje moka gerokai daugiau.

Prie šio skirtumo prisideda ir tai, kad Europa vis dar stipriai priklauso nuo importuojamos naftos. JAV didelę dalį išgauna pati, todėl gali lengviau amortizuoti tiekimo sutrikimus. Europai krizės metu tenka konkuruoti pasaulinėje rinkoje ir mokėti tiek, kiek reikia, kad užsitikrintų tiekimą. Dar daugiau – dalis degalų į Europą atkeliauja būtent iš JAV, kur perdirbimo gamyklos dirba beveik maksimaliu, apie 95 procentų, pajėgumu. Tai reiškia, kad europiečiai dažnai perka jau pagamintą produktą už didesnę kainą.

Savo vaidmenį atlieka ir valiutos. Nafta pasaulyje perkama doleriais, o įtampai augant ši valiuta stiprėja. Europai tai reiškia dvigubą smūgį – ne tik brangesnę naftą, bet ir nepalankesnį kursą. Prie viso to prisideda ir nematomos išlaidos: pabrangęs transportavimas, didesni draudimo kaštai laivams, ilgesni maršrutai vengiant pavojingų zonų. Visa tai galutinėje kainoje atsispindi nepastebimai, bet labai aiškiai.

Tačiau didžiausia problema ta, kad degalų kainos nesibaigia ties degaline. Brangesnis kuras reiškia brangesnį transportą, o tai neišvengiamai paveikia visas prekes ir paslaugas. Lietuvoje krovinių vežimo kainos jau dabar gali didėti apie 10–20 procentų, o kiekvienas papildomas 20 centų už litrą gali pridėti dar kelis procentus prie logistikos išlaidų.

Tai greitai pasiekia ir parduotuvių lentynas. Maisto produktai, kuriuos reikia atvežti, laikyti, šaldyti, tampa brangesni – prognozuojama, kad jų kainos artimiausiais mėnesiais gali augti dar 3–8 procentais. Brangsta ir statybos, nes medžiagos keliauja dideliais atstumais, o paslaugų teikėjai, nuo kurjerių iki meistrų, taip pat įskaičiuoja didesnes kuro sąnaudas. Net tokios prekės kaip drabužiai ar elektronika neišvengia šio poveikio – jų kainoje transportavimas sudaro reikšmingą dalį.

Visa tai sudaro paprastą grandinę: kuo brangesnis kuras, tuo brangesnis transportas, o kartu – ir visas kasdienis gyvenimas. Todėl kiekvienas pabrangęs litras degalinėje iš tikrųjų reiškia gerokai daugiau nei tik didesnę sąskaitą už kurą.

Net jei situacija Artimuosiuose Rytuose pasikeistų, ekspertai nemano, kad kainos greitai sugrįš į ankstesnį lygį. Lietuvoje benzinas gali stabilizuotis ties 1,70–1,90 euro už litrą, o esant naujiems sukrėtimams – perkopti ir 2,10 euro ribą. JAV kainos taip pat gali kilti, tačiau išliks gerokai mažesnės – apie 1,00–1,30 euro už litrą.

Ši situacija dar kartą primena paprastą, bet svarbią tiesą: nors nafta yra pasaulinė prekė, galutinė jos kaina priklauso nuo vietinių sprendimų. Ir kol Europoje išliks aukšti mokesčiai bei priklausomybė nuo importo, kiekviena krizė reikš tą patį – brangesnį kurą ir dar brangesnį gyvenimą.